Suklastotos naujienos gali sugadinti prekės ženklo įvaizdį

Suklastotos naujienos gali sugadinti prekės ženklo įvaizdį

suklastotos-naujienos-gali-sugadinti-prekes-zenklo-ivaizdi

 

Nuo 2017 metų du trečdaliai JAV gyventojų naujienas skaito socialiniuose tinkluose, ir pastaruosius kelis metus vis didėja skaičius netikrų, padirbtų naujienų ir straipsnių internete. Tikėtina, jog ši apgaulingų naujienų įtaka dar labiau stiprės, nes vis daugiau žmonių keičia tradicines žiniasklaidos priemones į internetines. Taigi klaidingų ar netikrų naujienų  augimas tinklapiuose kelia nerimą visiems. Dėl finansinių ar politinių priežasčių specialiai yra kuriamos netikros naujienos, kurių tikslas neigiamai paveikti įmonių ar jas atstovaujančių žmonių reputacijas. Šiame straipsnyje sužinosite kaip suklastotos naujienos gali sugadinti prekės ženklo įvaizdį.

Tai yra nerimą keliantis fenomenas ir visuomenei, ir tradicinėms žiniasklaidos priemonėms, tačiau to labiausiai bijo įmonės. Svetainės, kurios platina netikrą informaciją, dažnai stengiasi skelbti visiems žinomų kompanijų reklamas, nes jos suteikia patikimumo. Ši taktika veikia, nes daugelis didelių prekių ženklų reklamuojasi naudodamiesi trečiųjų šalių ar automatinių platformų pagalba. Taip pardavėjai praranda kontrolę kur bus rodomas skelbimas, todėl reklama gali būti  parodoma šalia apgaulingo turinio, kuris neatspindi ar netgi prieštarauja įmonės vertybėms. Todėl yra labai svarbu, kad įmonės suprastų, kaip suklastotų naujienų platinimas gali pakenkti jų marketingą. 

 

Kadangi suklastotų naujienų reiškinys yra pakankamai naujas, ir nėra daug informacijos apie tai, kaip šie faktoriai gali paveikti visuomenę, ir ypač įmones. Bet yra vykdomi tyrimas, kuris siekia užpildyti šią informacijos spragą. Šio tyrimo autoriai nustatė, kad jei prekių ženklų reklamos atsiranda šalia falsifikuotų naujienų straipsnių, kenčia įmonių reputacija ir marketingas. Dėl to vartotojai rečiau perka šios kompanijos produktus, ir labiau neigiamai mąsto apie šį prekės ženklą, taigi kur rodoma reklama gali labai paveikti lankytojų nuomones.  

Tyrimo autoriai taip pat atliko eksperimentą, kuriame naudojo du skirtingus naujienų šaltinius: vieną gerbiamą ir žinomą svetainę, ir kitą gerai žinomą ir prastos reputacijos netikrų naujienų svetainę. Tyrimo dalyviams rodė tinklapį su vienu iš dviejų svetainių logotipų ir tikrą arba netikrą naujienų straipsnį. Reikėtų paminėti, kad netikros istorijos buvo rodomos klaidingų naujienų svetainėje; mokslininkai naudojo šiuos straipsnius, kad tyrimas būtų pritaikytas realiam pasauliui.

Galiausiai svetainėje buvo pridėta arba tikros ir žinomos, arba neaiškios automobilių kompanijos reklama. Taip buvo norima parodyti, kad pamatę žinomą reklamą vartotojai gali patikėti ir nebūtomis naujienomis. Autoriai nustatė, kad tikra istorija neturėjo įtakos dalyvių nuomonėms apie šalia esančią prekės ženklo reklamą. Tyrimas parodė, kad nėra jokio ryšio tarp straipsnio turinio ir prekės ženklo patikimumo, jei pateikiama tikra istorija. Tačiau suklastotos naujienos turėjo neigiamą poveikį skaitytojų požiūriui, nepaisant to, ar ji atrodė „patikimoje“ ar „nepatikimoje“ svetainėje. Žmonės suvokę, jog straipsnis nėra tikras, tai susiedavo su rodoma reklama ir sakė, jog yra mažiau linkę pirkti to prekinio ženklo produktus ar teigiamai apie jį kalbėti.

Įdomu tai, kad nepriklausomai nuo to, kokią nuomonę dalyviai turėjo apie svetainės patikimumą, prieš perskaitydami straipsnį, jie vistiek susiejo netikrą straipsnį su reklama. Tai reiškia, kad jiems užteko vieno straipsnio pakeisti nuomonei ir nusiteikti neigiamai prieš prekės ženklą, kuris buvo reklamuojamas šalia. Taip pat buvo įrodyta, jog yra visiškai nesvarbu ar prekės ženklas buvo žinomas ar ne, abi reklamos įgavo tokią pat neigiamą nuomonę vartotojų akyse. 

Tyrimo autoriai taip pat išbandė ar žmonės gali atpažinti apgaules. Dar kartą nustatė, kad nesvarbu ar žmogus atskyrė, jog istorija yra tikra ar netikra, jis visuomet istorijos patikimumą susiedavo su reklamos patikimumu. Atsižvelgiant į tai, kad žmonių požiūris į prekės ženklą visuomet keitėsi pamačius netikrą istoriją, autoriai siūlo, kad kompanijų marketingo vadovai atidžiai stebėtų visų svetainių, kuriose rodomi jų skelbimai, turinį. Nors kai kurios socialinės žiniasklaidos svetainės neseniai įsipareigojo bendradarbiauti su nepriklausomomis faktų tikrinimo organizacijomis, norėdamos patikrinti abejotiną turinį savo platformose, suklastotos naujienos vis kels problemas įmonėms.

 

2017 metais įmonės interneto reklamoms išleido daugiau nei 200 milijardų JAV dolerių, ir tai buvo pirmieji metai, kai internetinei reklamai buvo išleista daugiau nei tradicinėms žiniasklaidos priemonėms. Tuo tarpu 2016 m. „Gallup“ apklausa parodė, kad žmonių pasitikėjimas žiniasklaida niekada nebuvo mažesnis: tik trečdalis amerikiečių teigia pasitikintys naujienų svetainėmis. 

Taigi, šios dvi tendencijos vis dažniau susidurs kibernetiniame pasaulyje ir tai turės reikšmingą poveikį ne tik kompanijų marketingui, bet ir jų reputacijai. 

 
 
 
Daugiau straipsnių rasite ČIA.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *