Saugumo taisyklės naudojantis elektroniniu paštu

Saugumo taisyklės naudojantis elektroniniu paštu

saugumo-taisykles-naudojantis-elektroniniu-pastu

 

Šiais laikais bendravimas elektroniniais laiškais yra neatsiejamas nuo darbo ir asmeninio gyvenimo. Elektroniniu paštu mes siunčiame svarbius asmeninius laiškus, verslo pasiūlymus ir dokumentus, dalinamės konfidencialia informacija ir t.t. Tačiau retai susimastome, jog galime pakliūti į internetinių plėšikų pinkles. Tą rodo garsiai nuskambėjusios istorijos, kaip YAHOO 2013 metų skandalas. 3 milijardai asmeninių anketų buvo „nulaužtos“ rusų įsilaužėlių. Kartu su jomis pasisavinti vartotojų slaptažodžiai, asmeninės detalės kaip: vardai, namų adresas ir t.t. (Selena Larson, CNN Business, 2017). Tai įrodo, kad didžiosios elektroninio pašto paslaugų kompanijos nėra tobulai apsaugotos, bet tai nereiškia, kad mes patys negalime maksimaliai užsitikrinti saugią skaitmeninę komunikaciją. Šiame straipsnyje pateiktos saugumo taisyklės naudojantis elektroniniu paštu padės išlaikyti budrumą ir reguliuoti savo privatumą bei saugumą. 

 

Kad labiau suprastume visą pavojų slypintį elektroninėje erdvėje, turime susipažinti su dažniausiomis jo išraiškos formomis kaip:

  1. „Email scam“ (vert. Pašto sukčiai) – netikėti laiškai kurie ateina iš nepažįstamų žmonių. Dažnai pasitaiko šantažo forma, kitų turinyje galima rasti įvairių nuorodų, kurios veda į virusines svetaines arba atsiunčia virusą į jūsų asmeninį kompiuterį.
  2. Virusiniai dokumentai – jie būna „prikabinti“ prie gaunamų laiškų iš nepažįstamų siuntėjų. Dažniausiai jų plėtiniai (extensions) kelia įtarimą (vėliau straipsnyje yra nurodyti didžiausios rizikos failų plėtiniai, kurių negalima atidaryti).
  3. Virusinės nuorodos – kaip minėta anksčiau, jie būna įterpti laiško turinyje. Dažniausiai nuorodoje būna žadami įvairūs dalykai, kaip nauji populiarios įmonės produktai, kuriuos galima “gauti” paspaudus ant jų.
  4. Phishing (vert. sukčiavimas) – dažniausia forma, kai siuntėjai apsimeta patikima organizacija/kompanija (kurios paslaugomis jau naudojatės, pvz. bankas kaip Swedbank) ir atsiunčia laišką su nuoroda į prototipinę svetainę, kurioje prašo nurodyti svarbią asmeninę informaciją kaip kreditinės kortelės numeriai ir t.t.

 

Norint išvengti problemų išvardytų aukščiau ir dar kitų, kurių nebuvo nurodyta, reikia vadovautis šiais keliais patarimais:

              • Pirmiausia, kas yra būtina norint apsaugoti savo elektroninę pašto paskyrą –  susikurti unikalų slaptažodį atskirai kiekvienai jūsų naudojamai socialinei platformai ar elektroninio pašto tiekėjui (pvz. atskiri slaptažodžiai Facebook, Instagram, Yahoo, Gmail ir t.t.). Geriausios slaptažodžio kombinacijos yra tos, kurios turi ne mažiau 12 simbolių, tarp kurių būtų viena didžioji raidė, keli simboliai, skaitmenys, mažosios raidės. Būtinai veskite tokį slaptažodį, kurį galėtumėte prisiminti. Patartina asmeniniame kompiuteryje turėti atskirą užrakintą failą su visais Jūsų slaptažodžiais.

             

              • Labai svarbus aspektas yra „Two Factor Authentication“ galimybė, kuri leidžia elektroninio pašto dėžutėse pasirinkti du metodus kaip identifikuoti elektroninio pašto savininką prisijungiant. Tai galima padaryti pasirenkant asmeninį slaptažodį + patvirtinimo kodo atsiuntimas į mobilųjį telefoną arba papildomą elektroninį paštą. Kodą privaloma įvesti norint prisijungti prie jūsų anketos. Tokią praktiką jau seniai naudoja technologijų milžinė Apple savo Apple ID prisijungimui skirtinguose Apple produktuose. Tai apsaugo tos pačios anketos turėtoją nuo skaitmeninės erdvės įsibrovėlių. Šią praktiką taiko ir didieji elektroninio pašto tiekėjai kaip Google, Yahoo, tačiau jų atveju tai yra pasirenkamas dalykas, o mūsų labai rekomenduojamas.

             

              • Kitas svarbus dalykas – vengti prisijungti prie viešojo WI-FI. Tai tik padidina tikimybę, jog internetinis sukčius pasinaudos proga ir įdiegs kokią nusikalstamą programą kaip „keyloggers“ (slapto įrašymo veiksmas, kuris naudojasi klaviatūra ir leidžia stebėti jūsų atliekamus veiksmus jūsų asmeniniame kompiuteryje ar išmaniajame telefone). Jei galite naudokite mobilujį internetą, o jei norite pasinaudoti nešiojamu kompiuteriu, tiesiog įsijunkite „hotspot“ telefone.

             

              • Kai gaunate laiškus su prisegtais failais ar dokumentais iš nepažįstamų siuntėjų, būtinai turite atkreipti dėmesį į dokumento formatą ir žinoti kurių negalima atidaryti. Jei failai baigiasi tokiais plėtiniais (extensions) kaip nurodyta lentelėje žemiau, venkite juos atidaryti ir geriau iškart ištrinkite elektroninį laišką. Nebandykite atidaryti net gi tokiu atveju, jei laiškas yra iš jūsų pažįstamo. Didelė tikimybė, kad į jų elektroninį paštą buvo įsilaužta ir tai yra tik vykstanti viruso sklaida. Taip pat, visada būkite atidūs nuorodoms, kurios yra atsiunčiamos su elektroniniais laiškais. Ypač tada, jei jie yra laiškuose iš visiškai patikimų siuntėjų.

             

              • Dar vienas svarbus punktas yra visada atkreipti dėmesį į siuntėjo el. pašto pavadinimą. Ar jis neturi jokių rašybos klaidų, arba yra nelogiškų žodžių ir jų junginių. Jei laiškas ateina iš kompanijos domeno ar bet kokio kito viešo el. pašto, būtina patikrinti ar tokia kompanija iš vis egzistuoja, ir kur ji registruota. Jei šalis kelia įtarimų, tuomet ignoruokite tokį siuntėją ir ištrinkite laišką tik gavus.

             

      Ir svarbiausia – būkite budrūs ir saugokite bei nedalinkite bet kam savo duomenų, šiais laikais tai padaryti yra labai lengva.

      Tikimės, kad šios saugumo taisyklės naudojantis elektroniniu paštu padės sustiprinti Jūsų saugumą bei privatumą. Sekite mūsų naujienas ir ateityje papasakosime apie elektroninės erdvės saugumą daugiau.

      Didelės rizikos Dokumentų tipai *.ade, *.adp, *.app, *.asf,  *.asp, *.bas, *.bat, *.cer, *.chm, *.class, *.cmd, *.com, *.cpl, *.crt, *.csh, *.cpl, *.crt, *.dll, *.eml, *.elf, *.exe, *.fxp, *.fon, *.hlp, *.hta, *.inf, *.ins, *.isp, *.its, *.jar, *.js, *.jse, *.ksh, *.lnk, *.mad, *.maf, *.mag, *.mam, *.maq, *.mar, *.mas,*.mat, *.mau, *.mav, *.maw, *.mda, *.mdb, *.mde, *.mdt, *.mdw, *.mdz, *.msc, *.msi, *.msp, *.mst, *.ops, *.pcd, *.pif, *.prf, *.prg, *.pst, *.reg, *.scf, *.scr, *.sct, *.shb, *.shs, *.tmp, *.url, *.vb, *.vbe, *.vbs, *.vsmacros, *.vss, *.vst, *.vsw, *.ws, *.wsc, *.wsf, *.vxd, *.wsh, *.zip.
      Mažos Rizikos Dokumentų Tipai *.log, *.text, *.txt (kai atidaroma naudojantis Notepad). *.bmp, *.dib, *.emf, *.gif, *.ico, *.jfif, *.jpg, *.jpe, *.jpeg, *.png, *.tif, *.tiff, *.wmf (kaip atidaroma naudojantis Microsoft Windows Picture arba Fax Viewer).

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *