Resursai

Kas yra “Faktų tikrinimas”?

Yra daug atsakymų į šį klausimą. Vienas iš jų, kad tai yra skirta formuoti ir įvertinti argumentams, esantiems naujienose. Mes dažnai leidžiame laiką ieškodami loginių klaidų, tačiau reikia daugiau nei tik logikos, kad prieitume išvadą, kuri bus teisinga. Juk jei argumento prielaidos nėra teisingos, visas argumentas neturi prasmės. Prielaidas galime patikrinti ištirdami vidinę logiką, išorinį patikimumą ir šaltinio pagrįstumą. 

  • Vidinė logika: jei naujienoje yra argumentų, kurie vienas kitą paneigia, kažkas tikrai ne taip.
  • Išorinis patikimumas: Naujieną galima palyginti su jau turimomis ar žiniomis esančiomis internete. 
  • Šaltinio pagrįstumas: Visuomet reikia išsiaiškinti naujienos šaltinį, patvirtinti jo patikimumą ir apsvarstyti galimą šališkumą.

 

Faktų tikrinimo rinkinys

Kitas būdas galvoti apie faktų tikrinimą yra susijęs su mūsų turimomis priemonėmis. Jas išvardinsime ir paaiškinsime nuo lengviausios iki sunkiausios. Yra tokios kategorijos:

  • Vidinio pagrįstumo tikrinimas: Jei skaitote tekstą ir jame yra vienas kitam prieštaraujančių teiginių, tai rodo, kad kažkas negerai.
  • “Faktų” ieškojimas: suklastotų naujienų svetainės, faktų tikrinimo svetainės, nuorodų svetainės. 
  • Žiniasklaidos tyrimai: nuotraukos, vaizdo įrašai, originalumo tikrinimas, socialinių medijų vartotojai

Tai iš esmės yra tiesiog buvimas kritišku skaitytoju. Kol skaitote straipsnį ieškokite detalių, kurios gali suteikti žinių apie straipsnio patikimumą, pavyzdžiui:

  • Ar tai yra logiška?
  • Ar argumentai neneigia vienas kito?
  • Ar straipsnis naujas?

Pasitaiko atvejų, kai svetainės skelbia senus straipsnius ir žmonės kalba apie juos, manydami, jog tai naujienos.               

  • Ar antraštė atitinka straipsnį?

Nenustebkite, jei ne! Ataskaitoje “Lies, Damn Lies and Viral Content” žurnalistas Craigas Silvermanas (ang. Craig Silverman) rado daugybę straipsnių su klaidinančiomis antraštėmis arba antraštės teigdavo viena, o pats straipsnis paneigdavo antraštę. O juk didelė dali žmonių žinių portaluose perskaito tik antraštes ir gauna klaidingą informaciją.

  • Koks yra šaltinis?

Tai mums gali padėti suprasti straipsnio patikimumą. 

Dabar reikėtų patikrinti ar kažkas jau įrodė, jog naujiena yra netikra. Jeigu tai radote patikimoje faktų tikrinimo svetainėje, puiku, nebūtina dar kartą ieškoti ir bandyti įrodinėti naujienos išgalvotumą. Aišku, tas “Jeigu” yra labai svarbus. Net ir rimtos žiniasklaidos kompanijos kartais padaro klaidų. Todėl yra labai svarbu pasitikėti tik žinomomis naujienų ir faktų tikrinimo svetainėmis, kaip, pavydžiui:

Yra ir daugiau svetainių, kurios taip pat užsiima naujienų ir faktų tikrinimu, tačiau tai nėra viskas, ką jos daro. Pasinaudokite jų meniu ar paieškos funkcijomis norėdami sužinoti ar jie jau yra patikrinę Jūsų norimą faktą. 

Suklastotų naujienų ir satyros svetainės

Suklastotų naujienų svetainės turi daugybę tikslų. Vienos tiesiog bando kuo labiau pasipelnyti finansiškai naudodamos provokuojančias antraštes. Kitos teigia, jog tiesiog bando įrodyti, kokie patiklūs yra žmonės, juk sukurti identišką svetainę yra daug lengviau nei naują. Žemiau rasite netikrą Pasaulio Sveikatos Organizacijos (ang. World Health Organization) svetainę, kuri buvo sukurta parodyti, kaip lengvai galima atkartoti svetaines, kad jos atrodytų originalios. 

Netikra Pasaulio Sveikatos Organizacijos svetainė: https://wojrch.wixsite.com/worldhealth

Tikra Pasaulio Sveikatos Organizacijos svetainė: https://www.who.int/

Visuomet būkite atidūs ir patikrinkite ar svetainė tikra. 

  • Patikrinkite svetainės “Apie” skiltį. Kartais tokios svetainės nurodo, jog užsiima satyra ir viskas kas yra jose, nėra tikra. 
  • Pabandykite patikrinti internete į paieškos langelį įvedę “suklastotos naujienos” ir publikacijos pavadinimą.

Nuorodų svetainės

O kas jeigu nei vienoje svetainėje neradote ieškomo atsakymo? Galite pabandyti tai padaryti nuorodų svetainėse. Tačiau turime nuvilti, nėra vienos svetainės, kurioje būtų visa informacija, tad jei vienoje jų randate atsakymą, nebūkite garantuoti, kad rasite ir kitą. Tad kokie yra bendri principai ieškant nuorodų?

Pagrindinis patarimas yra informacijos internete ieškoti kūrybiškai. Apsvarstykite savo paieškos tikslą ir kokie gali būti informacijos pateikimo būdai, pavyzdžiui:

  • Paieškokite organizacijų, kurios susijusios su Jūsų tema. Tarkime, jog turime klausimą susijusį su vakcinomis. Jeigu nežinome, kokios organizacijos susijusios su vakcinomis, galime internete įvesti “vakcinos” ar “vakcinų organizacijos” ir rasti organizaciją užsiimančia šia veikla. Tuomet galima ieškoti dominančio žodžio jų svetainėje naudojantis “site:svetainėspavadinimas.lt tema”, pavyzdžiui: “site:ulac.lt poliomielitas”.
  • Ieškokite žmonių. Pavyzdžiui galite prie savo temos prirašyti “ekspertas” ar “profesorius”(aišku, kvalifikacijas sugalvokite patys, ne visoms temoms tiks mūsų įvardintos). Jeigu bandote išsiaiškinti kažką ypač sudėtingo, galite bandyti nusiųsti pagarbų laišką ekspertui, su klausimu ar pasiteirauti ar galėtumėte kelias minutes pasikalbėti Jus dominančia tema. Kalbėjimasis su profesionalais yra neįkainojamas, nes tuomet galite išsiaiškinti visas Jus dominančias detales, bei nepraleisti kokio nors svarbaus aspekto. 
  • Ieškokite žurnalų ar mokslinių publikacijų naudodamiesi Google Scholar. Net jeigu ir nesate pasiruošę ieškoti labai daug informacijos, bent peržiūrėkite tyrimų pavadinimus, kad suprastumėte, kaip apie Jūsų problemą mąsto mokslininkai. Taip pat galite pabandyti ieškoti “peržiūrų” ar “meta-analizių”, norėdami rasti tyrimų apibendrinimus. 

Dar viena pastaba norint surasti geras nuorodas: Kadangi Wikipedia niekada neturėtų būti laikoma pagrindiniu šaltiniu, jos išnašose galite rasti puikių darbų, kuriais galite remtis. Keli nuorodų svetainių pavyzdžiai, surūšiuoti pagal kategorijas:

Medicina:
  • Cochrane Library – kolekcija duomenų bazių, kuriose yra įvairių rūšių aukštos kokybės, nepriklausomų įrodymų, pagrindžiančių sveikatos priežiūros sprendimus.
  • Science-Based Medicine yra skirtas įvertinti visuomenei svarbius gydymo metodus ir produktus moksliniu požiūriu ir skatinti aukščiausius mokslo standartus ir tradicijas sveikatos priežiūros srityje.
  • Pubmed yra nemokamas šaltinis,  kuris remiasi biomedicinos ir gyvybės mokslų literatūra, siekiant pagerinti sveikatą tiek pasaulyje, tiek asmeniškai.
Kiti mokslai:
  • Skeptical Science yra skirtas paaiškinti, ką recenzuojamas mokslas turi pasakyti apie klimato kaitą.
  • Science Reference Services teikia informacines ir bibliografines paslaugas bei plėtoja bendruosius bibliotekos rinkinius visose mokslo, technologijų, verslo ir ekonomikos srityse.  
  • Kitos temos:
  • Journalist’s Resource kuruoja, apibendrina ir kontekstualizuoja aukštos kokybės mokslinius tyrimus aktualiomis viešosios politikos temomis.
  • OneLook žodžių ir frazių paieškos sistema. Jei turite žodį, kurį norėtumėte apibrėžti, greitai pateksite į internetinius žodynus, apibrėžiančius tą žodį.
  • CIA World Factbook teikia informaciją apie istoriją, žmones ir visuomenę, vyriausybę, ekonomiką, energetiką, geografiją, ryšius, transportą, karinius ir tarpvalstybinius klausimus 267 pasaulio subjektams.
  • Global Edge daugiau nei 5000 kokybės resursų, „globalEDGE“ suteikia įrankius ir išteklius, kad būtų galima efektyviai ištirti beveik bet kokius tarptautinio verslo klausimus.
  • Khan Academy siūlo praktinius pratimus, mokomuosius vaizdo įrašus ir individualizuotą mokymosi prietaisų skydelį, suteikiantį besimokantiesiems galimybę mokytis savo tempu klasėje ir už jos ribų.

Nuotraukos

O kas nutinka kai negalima patikrinti informacijos naudojantis duomenų bazėse ir tenka patiems lyginti informaciją su realybe? Tai dažnai nutinka kai susiduriame su nuotraukomis, vaizdo įrašais ar informacija socialiniuose tinkluose. 

Jei norite patikrinti nuotraukos tikrumą, rekomenduojame atsakyti į kelis klausimus:

  • Ar nuotraukoje yra rodoma tai, kas iš tikrųjų yra susiję su straipsniu? (Vienas iš dažniausiai pasitaikančių apgaulingų nuotraukų tipų yra paprastas neatitikimas, pavyzdžiui: nuotrauka, kurioje yra vaizduojamos Japonijoje vykusio cunamio aukos yra naudojama pavaizduoti žemės drebėjimo aukoms Nepale).
  • Ar nuotrauka yra naudojama ir kitose interneto svetainėse?

Daugiau klausimų, galinčių padėti:

  • Kada daryta nuotrauka?
  • Kokio tipo kamera buvo naudojama padaryti nuotraukai?
  • Ar nuotrauka yra koreguota?

Kaip ir su tekstu, galite sutaupyti laiko ieškodami nuotraukos atitikmens faktų tikrinimo svetainėse.

Kitas Jūsų žingsnis turėtų būti atvirkštinė vaizdų paieška, kad sužinotumėte, kur dar nuotrauka buvo naudojama. Tam Jums reikės nuotraukos arba jos URL adreso (URL adresas turėtų būti nuotraukos, ne svetainės, kurioje ji yra).

Pagrindiniai įrankiai yra:

Atvirkštinė vaizdų paieška 

Toliau, galite pabandyti įrankiu, kuris patikrins nuotraukos EXIF informaciją ir pateiks Jums jos padarymo ir modifikavimo datą. Taip pat sužinosite kokia kamera buvo naudojama, kokie buvo kameros nustatymai ir kartais net nuotraukos padarymo vietą. Tačiau šie įrankiai dažnai turi problemų su socialinių medijų svetainėmis, kadangi jos pašalina didžiąją dalį metaduomenų.

EXIF įrankiai:

Vaizdo įrašai

Yra keletas įrankių, kurie gali padėti su vaizdo įrašais. YouTube Data Viewer gali parodyti, kada buvo įkeltas vaizdo įrašas bei suranda ankstesnes jo versijas (jei tokių yra). Jei norite sulėtinti ar paryškinti vaizdo įrašą, naudokite VLC Media Player.

Žmonių tikrinimas

Jei matote keistą įrašą socialinėje medijoje (ar galbūt jaučiate, jog kažkas ne taip) turėtumėte klausti savęs šių klausimų:

  • Ar tai nėra apsimetėlis?
  • Ar jis susijęs su tuo įvykiu, kurį aprašo?
  • Ar tikras žmogus? Galbūt tai tik robotas? Vieno tyrimo duomenimis, apie 21 procentų „Twitter“ naudotojų yra robotai.

Kai kurie iš šių patikrinimų reikalauja tik truputėlio logikos, kaip, pavyzdžiui, jei prieš Jūsų akis yra keistas žinomo visuomenės veikėjo įrašas, galite tiesiog patikrinti ar paskyra yra tikra pagal sekėjų skaičių, kada paskyra buvo sukurta, ar ji patvirtinta svetainėje ir panašiai. 

Dar šiek tiek įrankių, kurie gali Jums padėti:

  • WebMii – Šis įrankis leidžia ieškoti žmogaus pagal vardą ir pavardę ir taip parodo jo socialinių medijų profilius, straipsnius kuriuose rašoma apie tą smogų, nuotraukose, vaizdo įrašuose ir t.t. Gali padėti atskirti tikrus profilius nuo netikrų.
  • Bot or Not? – Ši Indianos Universiteto iniciatyva parodo, kokia tikimybė, jog Twitter paskyra yra robotas.
  • Google Maps ir Google Earth – Šie įrankiai gali padėti išsiaiškinti, kurioje vietoje buvo padaryta nuotrauka ar vaizdo įrašas. 
  • Wolfram Alpha – Ši svetainė turi daugybę naudingų funkcijų, kaip, pavyzdžiui, gali parodyti koks oras buvo Jūsų pasirinktą dieną Jūsų pasirinktoje vietoje, tad gali padėti išsiaiškinti ar nuotraukos ir vaizdo įrašai yra iš ten, kur teigiama. 
  • WhoIs– Leidžia pasižiūrėti kam priklauso svetainė ir kada paskutinį kartą ji buvo registruota.