Medijų raštingumas

Medijų raštingumas

Visuomenės švietimas apie medicininius mitus ar kitas klaidingas sampratas turi daugybę iššūkių. Lengviau yra žmones apgauti, nei paaiškinti, kad jie buvo apgauti. Žmonės yra labiau linkę pasitikėti istorijomis negu sausais duomenimis. Sąmokslo teorijos turi kažką mistiško, todėl žmonės yra linkę jomis patikėti. Žmonės gerai prisimena dramatiškas detales, tačiau negeba prisiminti ar jos yra teisingos ir iš kur buvo gauta informacija.

Galbūt pats svarbiausias veiksnys, yra tai, kad kai idėja įsitvirtina kieno nors galvoje, ją pakeisti yra labai sudėtinga. Žmonės instinktyviai yra linkę ginti savo nuomonę, net ir kai neturi kuo remtis. Juk visuomet pirmiausia matome būtent tą informaciją, kuri užtvirtina mūsų idėjas ir ignoruojame likusią, taip, kad kartais nuošalyje paliekame logiką, faktus ir įrodymus. To pasekmės gali būti milžiniškos – įsivaizduokime, jog visos mūsų žinios yra teisingos ir neabejotinos. Tai jau yra blogai, nes naujienos sklinda be galo lengvai ir tuo gali pasinaudoti asmenys, kurie siekia pasipelnyti iš naivių žmonių. Būtent taip veikia įvairios gyvačių aliejaus bei kitų neįrodytų medicinos formų rinkos. Taip pat, galima pabrėžti, kad homeopatiniai vaistai neturi jokių aktyvių sudedamųjų dalių, tačiau juos remiantys ir jais tikintys žmonės tiesiog lieps ignoruoti tai teigiančius skeptikus. “Juk magija veikia!”

Šiuo metu jūs tikriausiai galvojate – tai netikra, tiesa? Koks galėtų būti viso šito sprendimas? Sprendimas yra, tačiau jis nėra lengvas, ypač norint pakeisti žmonių, kurie tiki pseudomokslais ir sąmokslo teorijomis, nuomones. Taigi, akivaizdu, kad mes turime bandyti jiems padėti suprasti, kokias informacijos spragas jie turi. Būtent čia yra reikalingas švietimas.

Yra trys prevencinio švietimo būdai, kurie gali sumažinti pseudomokslų įtaką.

Pirmasis yra mokslinis raštingumas. Tačiau kyla abejonių dėl šio būdo naudingumo. Prieš kelis dešimtmečius buvo paplitęs “žinių deficito modelis”, kurio metu žmonės buvo mokomi mokslo, kad sugebėtų atskirti tiesą nuo pseudomokslo. Tačiau neseniai atliktas tyrimas įrodė, kad šis būdas nėra pats tinkamiausias. Juk dažniausiai negali pakeisti kito asmens minčių vien pateikdamas faktus, bet kartais tai yra įmanoma. Kartais nuomonės būna grindžiamos netikra informacija, o ne emocijomis, tad šią netikrą informaciją pakeitus tikra, pasikeis ir žmogaus nuomonė. Deja, tai galima pritaikyti tik nedideliam žmonių kiekiui ir priklauso nuo to, kaip ir kokią pateiksite informaciją. Pavyzdžiui, globalinio atšilimo neigimas yra grindžiamas politinėmis ideologijomis, o ne moksliniu raštingumu. Kita vertus, vakcinų neigimas yra susijęs su žemu moksliniu raštingumu, ir įrodo, kad išsilavinimas irgi gali būti svarbus faktorius.

Kitas tyrimas parodo, kad vien pateikti faktus neužtenka. Vertėtų vieną istoriją pakeisti kita, geriau paaiškinti pasakojimu, todėl, kad mūsų žinios nėra tik sausų faktų kolekcija. Mes faktus pritaikome istorijose, kuriuos naudojame, kad geriau suprastume pasaulį, ir pasijustume turintys bent kokią nors kontrolę ir galimybę nuspėti ateities įvykius. Jei kažkam pasakome faktą, kuris nuginčija jų turimą istoriją, tai lyg bandytume iš po jų ištraukti kilimą, bet jei jiems pateiksime kitą istoriją, kuria galima pakeisti ankstesnę, dažniausiai tokiu atveju įmanoma pakeisti žmogaus nuomonę. Žinoma, tai nėra lengva, bet remiantis statistika taip daryti yra efektyviau, negu vien bombarduoti faktais. 

Antrasis mokinimo būdas yra ugdymas kritinio mąstymo. Kritinis mąstymas yra nešališka faktų analizė, kuria siekiama suformuluoti logišką nuosprendį. Jei kažkas supranta, kad konspiracinis mąstymas yra lyg kognityvinės pinklės, jie yra mažiau linkę patekti į šiuos spąstus. Kritinis mąstymas ir mokslinis raštingumas yra labai naudingas kiekvienam individui. 

Vertėtų nepamiršti ir trečio, pačio svarbiausio mokinimo komponento – žiniasklaidų raštingumo. Anksčiau skeptikų nepripažintas, tačiau dabar šis raštingumas tampa vienu iš svarbiausių mokinimo būdų dėl išpopuliarėjusių internetinių paieškų ir išmaniųjų technologijų. 

Nors ir turėtume mokytis formalioje atmosferoje (mokyklose, darbuose ir t.t.), bet daugelis žmonių didžiąją dalį informacijos sužino ne iš ten, o neformaliose erdvėse. Žmonės vis daugiau informacijos ieško internete, tačiau tradicinė žiniasklaida vis tiek turi didelį poveikį. Šiuolaikinis žmogus dažniausiai ieško informacijos keliuose internetiniuose šaltiniuose, tad mokymasis vien formaliose erdvėse yra nelogiškas pasiūlymas. Turime pasitelkti visus turimus šaltinius: ir formalius, ir neformalius, norėdami būti visapusiškai išsilavinę asmenys.

Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra labai svarbus bendram informacijos raštingumui. Neteigsime, kad tai yra svarbiau nei mokslinis raštingumas ir kritinis mąstymas, nes individui yra reikalingi visi trys minėti komponentai, tačiau medijų raštingumas yra pats svarbiausias. Pripažinti principai gali būti tokie (pastebėsite, jog jie kertasi su kritiniu mąstymu):

  • Pagalvokite apie informacijos šaltinį. Ar jis yra pirminis ar antrinis? Ar informacija gali būti šališka? Ar ji patikima?

  • Patikrinkite kelis šaltinius. Ar visi šaltiniai teigia tą pačią informaciją?

  • Pabandykite surasti originalų šaltinį užuot pasitikėję santraukomis ar faktais be konteksto.

  • Ar teiginiai yra patikimi ir logiški?

  • Ką teigia pati informacija? Ar duomenys interpretuojami teisingai ar šališkai? 

  • Ar yra bandoma manipuliuoti emocijomis? Ar yra naudojamos provokuojančios antraštės, jose iškreipiami faktai?

Žinoma, reikia įdėti pakankamai darbo norint atsakyti į visus šiuos klausimus. Tad jei norime, kad kuo didesnis skaičius žmonių darytų bent kažką, turime visa tai supaprastinti. Puikus viso to pavyzdys yra žaidimas, kuris moko medijų raštingumo per patirtį. 

Pagrindinė idėja yra leisti žmonėms išbandyti šį žaidimą išmaniajame telefone arba kompiuteryje, kurio esmė yra manipuliuoti socialines medijas, ir apgauti kuo daugiau kitų žmonių. Iš pirmo žvilgsnio visa tai gali atrodyti priešinga – juk mes mokome žmones apgaudinėti, o ne tai, kaip to, kaip išvengti, tačiau tai galima palyginti su magijos mokymu. Juk magai yra skeptikai, kadangi jie žino, kaip apgauti kitus ir nepakliūti į spąstus patiems. Toks yra jų darbas. Tą patį atrado ir mokslininkai apie socialines medijas. Žmonių mokymas, apie tai, kaip medijos manipuliuoja mūsų emocijas, parodo jiems, kaip išvengti šių manipuliacijų. Būtent dėl to šis žaidimas yra naudingas, jis parodo kaip būti skeptiškais ieškant informacijos internete. 

Skeptikų ugdymas nėra lengva užduotis, tačiau dabar žinome, kad reikia susitelkti į mokslinį raštingumą, kritinį mąstymą ir medijų raštingumą. Taip pat, žinome, kad negalima tiesiog atimti įsitikinimų iš žmonių ar teigti, kad jie neteisingi, o paaiškinti kokios yra tikrosios tiesos pasiremiant faktais ir logika. Taip pat turime skatinti medijų raštingumą, kad žmonės patys galėtų logiškai įvertinti informacijos šaltinius. Tai yra sunku, tačiau  vienintelė alternatyva yra tik pasiduoti netikrai informacijai ir nemąstyti, o to mes nenorime. 

Abejokite viskuo. Netikėkite informacija tik todėl, kad ji jums patinka.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *